Image Alt

Grafienė Sofija Tiškevičienė

  /    /  Grafienė Sofija Tiškevičienė

Grafai Tiškevičiai – sena ir garbinga Lietuvos didikų giminė, kilusi iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytinių rusiškų žemių bajorų.

Pirmieji Tiškevičiai buvo stačiatikiai. Po Bresto bažnytinės unijos 1597 m. jie tapo unitais, o XVII a. dauguma Tiškevičių priėmė katalikų tikėjimą. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje grafai Tiškevičiai iškilo XVI a., didžiausią politinę galią įgijo XVIII a. Jie aktyviai dalyvavo politiniame ir kariniame valstybės gyvenime: buvo vaivadomis, didžiaisiais maršalkomis, lauko etmonais, kaštelionais, senatoriais, raštininkais, iždininkais, seniūnais.

Tiškevičių giminė turėjo „Leliva“ (Leliwa) herbą ir devizą „Deligas quem diligas!“ („Išsirink, ką myli!“). Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus šeimos šūkis buvo „Świeście na bezdrożach życia!“ („Būkite žiburiai gyvenimo klystkeliuose!“).

SOFIJA HORVATAITĖ TIŠKEVIČIENĖ (18371919)

„Pobog“ herbo didikė, Lietuvos bajorė, grafienė, Darbėnų ir Grūšlaukės dvarininkė. Kilusi iš vengrų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Horvatų giminės. Tėvas Aleksandras Horvatas, motina Klotilda Volodkevičiūtė. Sofija buvo jauniausias vaikas šeimoje. Be jos, augo vyriausioji sesuo Felicija (1830 m.), brolis Aleksandras (1831 m.) ir sesuo Jadvyga (1836 m.), su kuria Sofija artimiausiai bendravo. 1860 m. birželio 29 d. Barbarove ištekėjo už grafo Juozapo Tiškevičiaus, užaugino aštuonis savo ir tris nesantuokinius vyro vaikus.

S. Tiškevičienė 1906–1911 m. rėmė naujos Salantų bažnyčios statybą, 1908 m. prisidėjo prie Kretingos bažnyčios rekonstrukcijos. Ji užsiėmė labdaringa veikla, prie Kretingos dvaro ligoninės įkūrė ir išlaikė našlaičių, senelių ir invalidų prieglaudą, nuolat rūpinosi elgetomis ir varguoliais, rėmė juos materialiai. Prie socialinės veiklos nuo mažens pratino savo dukras, kurios lankė varguolių vaikus, mokė juos skaityti ir rašyti. S. Tiškevičienei teko rūpintis šeimai priklausančių dvarų administravimu ir ūkine veikla.

Vyrui 1891 m. mirus, grafienė visą likusį savo gyvenimą nešiojo tamsius gedulo rūbus ir našlės šydą. Mirė Palangoje, palaidota Kretingos parapijos naujosiose kapinėse.

Muziejus:
Ne sezono metu (10.01–04.30)
II–VI 10.00–19.00 val.
Sezono metu (05.01–09.30)
III–VII 10.00–19.00 val.
Administracija:
I–IV 8.00–17.00
V 8.00–15.45 val.

Birutės al. 34 a, LT–00135 Palanga

Šrifto dydžio keitimas