Image Alt

Parodos

  /    /  Parodos
Prie Baltijos
Kviečiame į naują parodą, kurios autoriai Konstantinas Bogdanas ir Tomas Daukša savaip reflektuoja jūrą, saulę ir pačią parodą.
Parodos atidarymas – spalio 7 d. 18 val.
Atėjus prašome turėti galimybių pasą.
Amerikiečių menininkas ir meno teoretikas Allanas Kaprow yra pasakęs: menas nebūtinai turi atrodyti kaip menas, kad būtų menas (Art doesn’t have to look like art to be art).
„Man visada įdomu bandyti ir žiūrėti, kas gausis. Estetika svarbi tik tiek, kiek ji atlieka kokią nors funkciją.“ (Tomas Daukša)
„Kiekvienas menas yra asmeniškas. Kitaip neįmanoma. Kitaip nebus autentiškas.“
„ … nereikia bijoti nesėkmių. Jos dar nereiškia, kad yra tai blogai.“ (Konstantinas Bogdanas)
Ateikite ir jūs truputėlį nustebsite!
Paroda veikia iki lapkričio 13 dienos.
Pirmapradžių svajų metas

„PIRMAPRADŽIŲ SVAJŲ METAS“
Pirmapradžių svajų metas – tai laikas, kai laiko nėra. Kai nepripažįstam jo tėkmės ir mėgaujamės viena kitą gimdančiomis naujomis formomis, kurias konstruoja minties galia be loginės gravitacijos. Man visada buvo įdomu, kaip atrodo mintys be žodžių, kaip jos gimsta be apvaisinimo. Tarsi iš niekur, tarsi iš kažkokio pirmapradžio eterio randasi idėjų formos, užsipildžiusios nenusakomu, bet juntamu turiniu. Menas niekad neina pirmyn, jis visad stengiasi grįžti atgal, ten, kur sąmonė buvo laisva, kur svajos nežinojo, kas yra blogai ir kas gerai. Stebėti aplinką vaiko protu, leisti jam stimuliuoti tavo jusles be išankstinių vertinimų, vien tik žavintis netobulumo begalybėmis – tai chaoso harmonijos skambesys kūryboje.

Andrius Miežis – tapytojas vizionierius. Jo tapyboje atpažįstame siurrealistinės kūrybos principus – išlaisvintą pasąmonę, nevaržomą vaizduotę, sapnų ir fantazijų pasaulio logiką, kur negalioja racionalaus proto dėsniai. Menotyrininkas Ignas Kazakevičius dailininko darbus apibūdina kaip neįprastą lydinį, kuriame randame lyriškos vaizdo deformacijos, minkštos tapybinės plastikos, laužytą linijinę perspektyvą su projekciją į 3D erdvę, dekoratyvumą ir stilizaciją, ironiją ir švelnų groteską bei pasakojimus apie meilę, viltį, užkalbėjimus, netikėtus susitikimus, dinamiškus greitkelius ir svajonių galaktikas, kuriose į dangų stiebiasi didingi kalnai ir švyti vaivorykštės…
Andrius Miežis gimė 1970 m. Vilniuje. Nuo 1992 metų gyvena Kretingoje, kur ir pradėjo gyventi viešą kūrybinį gyvenimą, kaip laisvas menininkas. Surengė daugiau kaip 50 personalinių bei grupinių parodų Lietuvoje, Latvijoje, Danijoje, Italijoje, JAV, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.

Paroda veikia iki 2021 m. spalio 3 dienos.

Abodu

Skulptūrų ir piešinių paroda „Abodu“

 

Bronzos skulptūros – tai nėra tai, ką galima pamatyti kasdien.
Skulptūros žavi, užburia, patraukia akį, priverčia sustoti, stebėti, nagrinėti.
Atrodo, kad dar akimirka ir skulptūros pabus ir papasakos savo istoriją. Jos iš mūsų paslapčių, pasakų pasaulio, iš mūsų svajonių, patirčių ir sapnų.
Užsukite ir stebėkite jas.

Atidarymas – birželio 23 d. 17 val.
Paroda veiks iki rugpjūčio 1 d.
Apie kūrėjus.
AURELIJA ŠIMKUTĖ gimė 1984m. Plungėje. Lankė miestelio meno mokyklą. 2007 m. Baigė Vilniaus Dailės Akademijos Telšių Dizaino Fakulteto juvelyrikos ir kalvystės specialybę. Po studijų, atsikraustė į Vilnių, ėmė intensyviai kurti. 2009 m. atidarė pirmą personalinę parodą. 2014m. baigė magistro studijas, dizaino specialybę. Nuo 2012 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė. 2016 metais su vyru atidarė asmeninę meno studiją, ten kuria, demonstruoja daugelį savo kūrinių.
Šimkutė pradėjo savo kūrybą nuo juvelyrinių objektų, vėliau perėjo prie didesnės apimties skulptūrinių formų. Nestudijavusi skulptūros Aurelija išsigrynino savitą stilistiką, lengvai atpažįstamą tarp kitų autorių. Jos kūriniai nedidelio formato, pasižymi glotniais paviršiais, juvelyriniu išdirbimu, neretai matiniu, sidabru dengtu paviršiumi. Skulptūros dažnai turi atsidarančias, keičiamas detales. Šimkutė neeskizuoja, lipdo kūrinius tiesiai iš vaško, todėl ankstesni darbai – vienetiniai, vėlesni – nedidelio tiražo.
Šimkutės darbuose vyrauja žmogiškos išraiškos būtybės Jos dažnai turi savus pasaulius – oazes: rutulį ar salą ant kurių stovi, guli, sėdi, klūpo. Tuose pasauliuose jos apsuptos vietinės augmenijos – savitos formos medžių ir augalų, kurie mūsų pasaulyje greičiau primintų vandens augalus, samanas, jos sukurta gamta – visada besistiebianti, gyvybinga. Aurelija stebi žmonių tarpusavio ryšius, juos vaizduoja darbuose: kartais jos pasauliuose tvyro vienatvė, ilgesys, o kartais – priešingai: būtybės tvirtos, optimistiškos ir veržlios.
GEDIMINAS ENDRIEKUS taip pat 1982m. kilęs iš Plungės. Nuo vaikystės nuolat lipdė, domėjosi biologija, antropologija, archeologija, muzika. 2005 m. Vilniaus Dailės Akademijos Telšių Dailės Fakultete baigė skulptūros specialybę. 2007 m. atsikraustė į Vilnių, ten įsidarbino bronzos liejykloje, pradėjo intensyviai kurti. 2015 m. surengė pirmą personalinę bronzos skulptūrų parodą Prologas. 2016 m. įstojo į Lietuvos Dailininkų Sąjungą. 2016 metais su žmona atidarė asmeninę meno studiją, ten demonstruoja daugelį savo kūrinių.
Gediminas Endriekus kūryboje – labai intravertiškas, kuria spontaniškai eskizuodamas. Atsirinktus tinkamus darbus išpildo medžiagoje. Darbus nuo eskizo iki baigto kūrinio išpildo pats.
Gedimino darbuose vyrauja stovinčios, sėdinčios abstrahuotos žmogiškos figūros, būtybės, primenančios gyvūnus ar augalus, kartais pereinančios į geometrines formas, minkštos, kampuotos, dinamiškos arba sustingusios judesy. Pagrindinės Gedimino rūpimos temos – žmogaus kilmės ir jo buvimo prasmės klausimas. Tad jo darbai neretai filosofiški, atspindintys emocijas, būties dilemas.
ABODU Po studijų kūrę kas sau, ilgainiui abu autoriai kurdami ėmė artėti vienas prie kito. 2014 m. susikristalizavo Abodu koncepcija – iš bronzos kurianti žemaičių pora ėmė kartu rengti parodas Lietuvoje, bei užsienyje. Veikloje autoriai papildo vienas kitą – Gediminas labiau užsiima techniniais gamybos sprendimais, pats lieja darbus, išmano bronzos savybes. Aurelija dirba atviroje lankytojams studijoje, joje pristato dueto darbus, ten ir kuria. Kūryboje abu autoriai vietomis labai kontrastuoja: kai Aurelijos kūriniai, nors ir turintys daug aštrių detalių, dvelkia švelnumu, Gedimino darbai – priešingai: esantys glotnūs išorėje, savyje neša gana agresyvų turinį. Įdomu abiejų autorių kūrinius vertinti sluoksniais – vertėtų nepasikliauti pirmu įspūdžiu, jį kaip lukštą nuėmus žvelgti į vidinę potekstę. Autoriai intuityviai seka savo vidines istorijas: iš pažiūros jaukūs kūrinių siluetai gali nešti atgrąsią patirtį ir atvirkščiai- santūri ir bauginanti išorė neretai savyje laiko jautrią ir trapią būtį.
Palangos šimtmečio akimirkos

ANT PALANGOS TILTO – „PALANGOS ŠIMTMEČIO AKIMIRKOS“

 

2021 m., švenčiant Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį, Palangos miesto savivaldybė kartu su Palangos kurorto muziejumi pristato parodą, skirtą kurorto šimtmečio akimirkoms. Ši paroda netradicinė, pirmą kartą eksponuojama ant vieno svarbiausių Palangos simbolių – poilsiautojų ypač mėgstamo tilto.                 Parodoje bus galima išvysti unikalias kurorto šimtmečio akimirkas, kuriose atsispindi Latvijos valstybės vadovavimo, tarpukario, sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpiai. Eksponuojamos istorinės fotografijos iš Palangos kurorto muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir kitų kultūros įstaigų archyvų. Vaizdus parodai iš Latvijos valstybės valdymo laikotarpio sutiko paskolinti Latvijos nacionalinis istorijos muziejus. Taip pat eksponuojami išskirtiniai kadrai, saugomi privačiose kolekcijose.

Susipažinus su nedidele Palangos istorijos dalimi ir norint daugiau sužinoti apie kurorto raidą, lankytojai laukiami Palangos kurorto muziejuje, kuriame įrengta istorinė interaktyvi ekspozicija.

Parodą ant tilto bus galima aplankyti nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 26 d.

Palydėkite saulę švęsdami Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį.

Balta drobulė

 

LIETUVOS IR LATVIJOS DAILININKŲ KŪRYBA

 

Nuo 2021 m. gegužės 8 dienos Palangos kurorto muziejuje pradedama eksponuoti ketvirtoji paroda „Balta drobulė“.

Parodos šiuo pavadinimu, bet skirtingomis temomis, muziejuje rengiamos kas metai. Tema kas kartą siejama su Palanga, jos istorija, asmenybėmis, įvykiais.

Šiais metais paroda skiriama ypatingai progai – Palangos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui. Parodos tema – „Seserys“.

Sakoma, kad „kas neturi sesers, to gyvenime siaučia skersvėjai“.

Tema pasirinkta siekiant pabrėžti, kad seserimis gali būti ir tautos, kokios yra Lietuva ir Latvija – dvi mažos baltų šalys su didžia istorija,

lig šiol kalbančios giminingomis kalbomis,

ne kartą susitikusios praeities istorijų vingiuose,

dažnai pasilyginančios viena su kita dabarties darbuose,

einančios tuo pačiu tobulėjimo ir augimo keliu į ateitį.

Neatsitiktinai parodoje dalyvauja Lietuvos ir Latvijos dailininkai,

parodydami, kad praeityje buvę valstybių ginčai išspręsti,

tvirtai ir taikiai laikomasi pasiekto susitarimo.

Šalia menininkų iš Rygos, Liepojos, Vilniaus, Kauno, Kretingos, Klaipėdos –

gausus būrys mūsų miesto menininkų.

Dalyvauja grafikė Gražina Oškinytė, Gražina Eimanavičiūtė, Miglė Jonaitienė, Reda Ščerbakovienė, Rasa Užpelkytė, Audronė Bukauskienė, ypatingai su Palangos istorija siejasi šventojiškio Petro Barono sukurti medaliai.

Viso dalyvauja trisdešimt du menininkai.

Parodoje eksponuojami tapybos, grafikos, stiklo meno kūriniai.

Paroda veiks iki birželio 20 d.

Palangos savivalda 1921–1940 m.

1921 m. kovo 20 d., po ilgų ir įtemptų derybų tarp dviejų kaimyninių šalių, Palanga, tarptautinės arbitražo komisijos sprendimu, atiteko Lietuvai. Ši data neabejotinai yra labai svarbi, mat po Pirmojo pasaulinio karo kilęs ir net trejus metus trukęs ginčas tarp Latvijos ir Lietuvos dėl teritorinių ribų mūsų šaliai galėjo ilgam kainuoti priėjimą prie Baltijos jūros. 2021-aisiais metais minimas ne tik šios progos, bet ir dar vienas labai svarbus istorinis momentas – Palangos savivaldos šimtmetis.

Lietuvos miestų ir miestelių savivalda, kaip ir platesnis politinis gyventojų sąmoningumas ir saviorganizacijos, pradėjo formuotis Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir traukiantis vokiečių okupacinei kariuomenei. Tarpukario įtakos savivaldos institucijų formavimuisi, jų specifikai turėjo ne tik santykiai su kaimyninėmis šalimis ir jų požiūris į Lietuvos valstybingumą, bet ir įvairūs kultūriniai, socialiniai, politiniai ir demografiniai aspektai. Vienokia padėtis buvo Kaune, kitokia Klaipėdoje, o dar kitokia Lietuvos provincijos miesteliuose.

Valdžios formavimo procesas, nepaisant vokiečių okupacijos palikimo, ūkio suirutės, Nepriklausomybės kovų ir nestabilios valstybinės padėties, kituose Lietuvos miestuose jau buvo prasidėjęs, o Palangoje, dėl jos priklausomybės klausimo, vėlavo. Latviai ne tik nenorėjo perduoti Lietuvai Palangos ir Šventosios, bet ir pretendavo į Mažeikius. Todėl tik 1921 m. kovo 30 d. iš Palangos pasitraukus Latvijos civilinei ir karinei valdžiai, jos gyventojai pradėjo formuoti, Lietuvos Respublikos įstatymais pagrįstą, valdžią.

Istoriografijoje Palangos savivaldos istorijos bei jos raidos 1921–1940 metais tyrimai nėra gausūs. Šioje parodoje naudojama 2020 m. Virginijos Paluckienės atlikto mokslinio tyrimo medžiaga. Joje pristatomi pagrindiniai Palangos savivaldos formavimosi bruožai, savivaldybininkai, jų tautinė priklausomybė, išsilavinimas, tarpusavio santykiai, archyviniai dokumentai. Pirmą kartą pristatomi Palangos valsčiaus ir miesto tarybų bei valdybų narių sąrašai, tikslūs burmistrų kadencijų laikotarpiai.

 

 

Parodos organizatorius:

Palangos kurorto muziejus

Rėmėjas:

Palangos miesto savivaldybė

Palanga Lietuvai. 100 metų

 

„1921 03 31 dalyvaujant Lietuvos kariuomenei, Palangos minioms ir svečiams grįžo Lietuvai Birutės ir Kęstučio dvasia gyvas buvęs Palangos kraštas“

2021 m., švenčiant Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį, Palangos kurorto muziejus pristato parodą, skirtą praėjusio amžiaus istoriniams įvykiams, kai Palanga priklausė Latvijai. Parodoje supažindinama su svarbiausiais 1918–1921 metų akcentais, asmenybėmis ir priežastimis, įtakojusiais to meto įvykius. Pristatomi Lietuvos ir Latvijos muziejuose, archyvuose ir bibliotekose saugomi dokumentai, žemėlapiai, fotografijos.

 

Dėkojame:

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai

Lietuvos centriniam valstybės archyvui

Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui

Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai

Latvijos nacionaliniam istorijos muziejui

Lietuvos kino centrui

Vytauto Didžiojo karo muziejui

Kolekcininkui Dainiui Raupeliui

Muziejus:
Ne sezono metu (10.01–04.30)
II–VI 10.00–19.00 val.
Sezono metu (05.01–09.30)
III–VII 10.00–19.00 val.
Administracija:
I–IV 8.00–17.00
V 8.00–15.45 val.

Birutės al. 34 a, LT–00135 Palanga

Šrifto dydžio keitimas