„Jūros istorijos“ muziejininko – istoriko dr. Dainiaus Elerto paskaita „Poilsiavimo prie jūros ištakos Lietuvoje: iki kurortų“

XIX a. poilsiavimo prie jūros idėja pasiekė dabartinės Lietuvos paplūdimius buvusius kitose valstybėse – Prūsijos karalystėje ir Rusijos imperijoje. Jos įgyvendinimui teko įveikti šimtamečius veikusias draudimo, ribojimo, apsaugos, ūkinio naudojimo tvarkas ir nuostatas. Pajūris sietas ne su malonumu, poilsiu ar sveikata, o su – išskirtinai ūkine veikla, grėsme, baime. Todėl tikslingo poilsiavimo ir sveikatinimo šaltųjų jūrų paplūdimiuose idėja nėra sena. 1730–1735 m. pirmasis jūrinis kurortas buvo įkurtas Anglijoje (North Yorkshire) Scarboraught ėmus derinti maudynes gydomojo šaltinio bei jūros vandenyje. 1793–1794 m. Meklenburgo kunigaikštis Friedrich Franz I Baltijos pakrantėje įsteigė Heiligendamm kurortą prie Bad Doberan. 1800 m. Prūsijos karalius Friedrich Wilhelm III paliepė Collegium Medicum et Sanitatis parengti pajūrio kurortų steigimo planą. 1831 m. paštininkas Carl Mellien įsteigė maudykles Nemirsetoje. 1835 m. įsteigtos maudymosi vietos Smiltynėje, Kopgalyje, Melnragėje. 1843 m. paskelbti maudyklų nuostatai Juodkrantei. 1863 m. Klaipėdos pirklių korporacija ėmėsi steigti kurortą Giruliuose. Rusijos imperijos valdomos Lietuvos dalyje išaugusio Palangos kurorto ištakas randame iki 1824 m. veikusiose maudyklėse ir vėlesnėje grafų Tiškevičių veikloje. Poilsiavimui prie jūros teko kurti išskirtinę infrastruktūrą, aukoti vietos bendruomenių poreikius, keisti senus ir įvesti naujus įpročius. Palaipsniui pasivaikščiojimų, piknikų kopose, maudymosi gydymo ir pramogų tikslais veiklos suteiktos galimybės pastebėtos, įvertintos, tapo nauju pajūrio pertvarkos veiksniu. 

Renginys bus fotografuojamas ar filmuojamas.