Susitikimai „Jūros istorijos“

Tęsdamas tradiciją, Palangos kurorto muziejus ketvirtą kartą rengia susitikimų ciklą „Jūros istorijos“. Labai džiugu, kad susitikti su palangiškiais ir miesto svečiais atvyks penki lektoriai, tai – Vilniuje esančio Gamtos tyrimų centro mokslininkai: Donatas Pupienis, Darius Jarmalavičius, Albertas Bitinas ir Janina Greiciūnaitė-Pažusienė, bei Darius Daunys iš Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto. 

Paskaitos vyks vasario 5-kovo 4 d. trečiadieniais, pradžia – 17 valandą.

Vasario 5 d. vyks paskaita „Audros Pietryčių Baltijos jūros regione“, kurią skaitys geografas, doc., dr. Donatas Pupienis. 

Nors didelės audros šiais metais dar nenusiaubė Palangos paplūdimio, kas gali žinoti, tai gali įvykti bet kada ir be įspėjimo. 

Kaip sako pats D. Pupienis: „Pastaruoju metu mokslininkai daug rašo ir diskutuoja apie klimato kaitą. Pajūrio gyventojams klimato kaitos procesai turėtų būti ypatingai aktualūs dėl kylančio Pasaulinio vandenyno vandens lygio. Tačiau jūros vandens lygio lėtas kilimas nėra toks grėsmingas kaip staigūs (ekstremalūs) vandens lygio svyravimai vykstantis audrų metu, kaip per trumpą laiko tarpą priekrantėje vandens lygis pasikeičia 1-2 m. Būtent ekstremalių audrų metu ypatingai nukenčia smėlėti Pietryčių Baltijos jūros krantai. Tačiau lieka atviri klausimai, ar audros ir kylantis vandens jūros lygis kelia grėsmę? Ar audras žmonės prisimena tik iš blogosios pusės dėl žalos krantams? O gal audros tėra tik naujo ciklo pradžia?“

      Tačiau krantą keičia ne tik audros, bet ir miesto vizitinė kortelė – Palangos tiltas.

Apie tai vasario 12 d. pasikalbėti ir padiskutuoti kviesime su geografu, dr. Dariumi Jarmalavičiumi. Jis kalbės apie Palangos kranto transformacijas nuo 19 a. pabaigos.  Mokslininkas teigia, kad „Jūros kranto ties Palanga vystymasis neatsiejamas nuo Palangos tilto statybų. Tai puikus pavyzdys, kaip žmogaus veikla krante jį keičia, dažnai sukeliant nepageidaujamų pasekmių. Bandymas jų išvengti sukuria naujas problemas. Taip žmogus pasmerkia save amžinai kovai su nuolat besikeičiančiu krantu“.

Jau trečią kartą į susitikimą su palangiškiais atvyksta geologas, prof., dr.,  Albertas Bitinas.

Šis mokslininkas jau yra skaitęs keletą paskaitų Baltijos jūros tema, todėl šį kartą kartu su juo „keliausime“ į Ugnies žemę Argentinoje. Vasario 19 d. – „Po tolimųjų jūrų krantus pasižvalgius. Ugnies žemė (Argentina)“, įspūdžiai iš pirmų lūpų. 

„Ugnies žemė (Tierra del Fuego), vienas iš labiausiai į pietus nutolusių Pietų Amerikos žemyno lopinėlių. Mums, prie Baltijos krantų gyvenantiems, tai kupinas egzotikos pasaulis su neįprastu landšaftu, visiškai kitokiu augmenijos ir gyvūnijos pasauliu, savitų papročių bei tradicijų besilaikančiais vietos gyventojais. Tačiau ir šiame atokiame pasaulio kampelyje galima rasti mums pažįstamų gamtinės aplinkos bei jos raidos bruožų. Dalį Ugnies žemės, kaip ir mūsų Lietuvą, buvo ne kartų užkloję ledynai, kurie tirpdami paliko nuosėdas bei reljefo formas, neblogai pažįstamas ir mūsų tyrėjams. Panašią geologinės raidos istoriją poledynmečiu patyrė tiek Baltijos jūra, tiek ir nedidukas (lyginant su Baltija), tarp Pietų Amerikos žemyno salų įsiterpęs, Byglio sąsiauris. Tad pabandykime į šį kraštą pažvelgti tiek geologo-tyrėjo, tiek ir smalsaus keliautojo akimis“- sako Albertas Bitinas.

Vasario 26 d. mokslo darbuotoja Janina Greiciūnaitė-Pažusienė kvies pokalbiui ir diskusijai tema „Baltijos jūros ekologinė būklė ties Lietuvos krantais“.

Tai ypatingai aktuali tema. Ar mes gyvename šalia tiksinčios cheminės bombos ir kiek tai pavojinga?

„Baltijos jūroje po Antrojo pasaulinio karo palaidota apie 50 tūkst. tonų cheminio ginklo amunicijos, kurios sudėtyje yra apie 15 tūkst. tonų kenksmingų medžiagų.  Arčiausiai Lietuvos, apie 70 jūrmylių (beveik 130 km) nuo Klaipėdos, Gotlando įdauboje 80 – 130 m gylyje palaidota maždaug 2 tūkst. tonų cheminės ginkluotės. Paskaitos metu bus aptarti palaidotos cheminės ginkluotės keliami pavojai Baltijos jūros ekosistemai“,- trumpai temą pristato lektorė.

Kovo mėn. 4 d. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausias mokslo darbuotojas, dr. Darius Daunys kvies palangiškius pasikalbėti apie „Baltijos jūros ekologinę būklę ties Lietuvos krantais“. Mokslininkas teigia, kad „Baltijos jūra dažnai minima kaip viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Ar tikrai taip yra? Kiekvieną minutę Baltijoje vidutiniškai plaukioja apie 2000 laivų, vasaras pakrantėse leidžia milijonai poilsiautojų, upės į Baltiją suteka iš baseino, kurio plotas penkis kartus didesnis nei jūros – visa tai lemia Baltijos „sveikatą“. Kaip matuojama jūros „sveikata“? Kokia Baltijos jūros ekologinė būklė ir kaip ji keičiasi? Kuo ypatingi priekrantės vandenys ties Palanga ir ko nemato poilsiautojai? Apie tai kalbėsime paskaitoje apžvelgdami naujausius Baltijos jūros vandenų būklės duomenis, kuriuos Lietuvos mokslininkai ir gamtosaugos specialistai surenka atlikdami tyrimus jūroje ne tik iš laivų, bet ir dirbdami po vandeniu bei pasitelkdami palydovus kosmose“. Nepaisant didžiulių visų Baltijos valstybių pastangų: ilgamečių tyrimų, teikiamų žmogiškųjų išteklių, skiriamų lėšų ir panašiai, Lietuvoje tamsiu šešėliu slankioja klausimas dėl nuotėkų į Baltiją.

Maloniai kviečiame smalsius, žingeidžius ir visus Palangos žmones ateiti į kurorto muziejų pasiklausyti, užduoti klausimų, padiskutuoti. 

Muziejus:
Ne sezono metu (10.01–04.30)
II–VI 10.00–19.00 val.
Sezono metu (05.01–09.30)
III–VII 10.00–19.00 val.
Administracija:
I–IV 8.00–17.00
V 8.00–15.45 val.

Birutės al. 34 a, LT–00135 Palanga