GRAFAI TIŠKEVIČIAI
 

Tiškevičių giminė – sena ir garbinga Lietuvos didikų giminė, kurios šaknys glūdi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytinėse rusiškose žemėse. Pirmieji jų buvę stačiatikiai, o XVII a. dauguma jų perėjo į katalikybę.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje grafų Tiškevičių įtaka ėmė kilti jau XVI a., o didžiausios politinės galios viršūnę pasiekė XVIII a. Giminės atstovai aktyviai dalyvavo politiniame ir visuomeniniame jos gyvenime.

XIX a. Palangos istorija gali būti drąsiai vadinama grafų Tiškevičių šeimos istorija. Mykolas Tiškevičius (caro kariuomenės pulkininkas) 1824 m. Palangą pirko iš generolo Ksavero Niesiolovskio už 177 171 sidabrinį rublį. Mirus Mykolui Tiškevičiui (1839 m.) iki 1856 m. Palanga buvo valdoma Juozapo Tiškevičiaus, kuris 1862 m. vedė Sofiją Horvataitę (1839-1919 m. lapkričio 24 d.). Jie susilaukė 9 vaikų: 6 sūnų ir 3 dukrų.

1891 m. mirus Juozapui Tiškevičiui, visos jo valdomos teritorijos buvo padalintos jo sūnums. Palanga atitekusi Feliksui Tiškevičiui.

1893 m. Feliksas vedė žymios Poznanės kunigaikštystės didikų dukrą (Antaniną Koržbok-Lonską) ir tais pačiais metais jie apsigyveno tėvo paliktame miestelyje. Naujieji dvaro rūmai buvo projektuoti vokiečių architekto F. Švechteno, su kuriuo jaunavedžiai susipažino per savo povestuvinę kelionę Vokietijoje. Būtent jis ir pasiūlė naujuosius rūmus statyti prie legendomis garsaus Birutės kalno, o rūmų parką projektuoti pakvietė prancūzų parkų kūrėją Eduardą Andrė. Yra žinoma, kad E. Andrė parkus projektavo ir kitose grafų valdomose (Lentvaryje, Vokėje, Užutrakyje) teritorijose. Rūmų statyba ir parko kūrimas vyko 1897-1905 m. Tuo pačiu buvo išplanuota ir nauja kurortinė teritorija Palangos pietvakarinėje dalyje – tarp Rąžės upelio, kuriamo parko bei miestelio. Naują Palangos išplanavimą (išvestas gatves, svarbių pastatų vietas, sklypų suskirstymą) taipogi derėtų priskirti E. Andrė nuopelnams. Pastebimas stengimasis Palangos planinę struktūrą, patį miestelį, jo parką ir visą kurortą sujungti į vientisą darinį. Visa kurorto teritorija turėjusi būti miškas-parkas, o vasarojai turėjo būti išdėstyti įvairaus dydžio kvartaluose. Vasarnamius pagrinde statė Tiškevičių šeima, tuo pačiu apželdinant naująją kurorto zoną. Kartu su vasarnamiais buvo statomi ir kitos paskirties statiniai: specializuotos gydyklos, naujos maudyklės, kavinės. Tiksliai nustatyti dvaro rūmų su parku ir naujojo kurorto projektavimo ir statymo autorių neįmanoma, kadangi nėra išlikusios atitinkamos dokumentacijos.

Iškilus poreikiui į Palangą pritraukti daugiau poilsiautojų, Palangos dvaro savininkas grafas Juozapas Tiškevičius 1877 m. čia įrengė pirmąjį restoraną, kuris po 3 metų imtas vadinti Kurhauzo vardu. 1877-1880 m. grafai Tiškevičiai Rąžės upelio vingyje, netoli dabartinės J. Basanavičiaus gatvės, įrengė fachverko stiliaus vasarnamių kompleksą, kūrė daug Palangos kurorto plėtimo ir gerinimo projektų. 1884-1888 m. Palangoje Tiškevičių noru buvo pradėta statyti laivų prieplauka. Grafams kilo idėja poilsiautojus iš Liepojos laivu gabenti į Palangą, kuri pasiteisino prekybinio-keleivinio laivo „Phoenix“ kursavimu dukart į savaitę. Laivas Juozapo Tiškevičiaus užsakymu statytas Švedijoje 1870 m. Deja, pastatytas kelių šimtų metrų ilgio tiltas nepasiteisino – siautėjanti jūra dažnai užnešdavo smėliu buvusią prieplauką, kuriai išvalyti ir gilinti reikėjo daug lėšų.

Mirus grafui Feliksui Tiškevičiui, Palangą valdė jo sūnus Stanislovas Tiškevičius (1907-1974 m.), kuris karo metu, 1940 m., pasitraukė į JAV, kur gyveno ir dirbo Valstijų Kongreso bibliotekoje. Lenkijoje, Varšuvoje, gyveno jo brolis Alfredas Tiškevičius (1913-2008 m.). Alfredas puikiai kalbėjo lietuviškai, o vasaromis atvykdavo į Palangą pasigydyti ir pailsėti. 1997 m. liepos 13 d. jam buvo suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, A. Tiškevičiui buvo grąžintas jo tėvams priklausęs turtas – dalis Palangos kurorto centre stovėjusio Kurhauzo, kuris 2002 m. sudegė.

Iš Juozapo Tiškevičiaus dukterų minėtina Marija Tiškevičiūtė (1871-1941 m.). Ji begalo mėgusi žirgų sportą bei literatūrą. 1896 m., pasivadinusi Laume Lelivaite, „Tėvynės sarge“ ji paskelbė savo istorinę apysaką „Viskantas“, kurią į lietuvių kalbą išvertė Kretingos krašto vienuolyno kunigas K. Kazlauskas. Spaudos draudimo laikotarpiu Marija gabeno draudžiamą literatūrą naudodamasi proga, jog rusų muitininkai netikrindavo jos karietos. Siuntą ji pasiimdavusi Klaipėdoje ir parveždavusi į Kretingą arba Palangą. „Ji buvo pažįstama ir susirašinėjo su poetu, kunigu J. Mačiuliu-Maironiu, kuris vasarodamas Palangoje būdavo dažnas Tiškevičių svečias. Marijai jis dedikavo poemą „Z nad Biruty“ (1904 m.)“. Iš tėvo Marija paveldėjusi „Baltąją“ Palangos vilą tačiau daugiausiai ji apsistodavo pas brolius Aleksandrą Kretingoje ir Feliksą Palangoje.

Taigi Palangą, kaip ir Rietavą Oginskiai, Šiaulius Tyzenhauzai, suformavo ir kūrė grafai Tiškevičiai. Bendrai jų nuopelnams reiktų priskirti čia sukurtą dvaro ansamblį su parku, neogotikinę Birutės kalno koplyčią, Palangos progimnazijos finansavimą bei naujosios bažnyčios statybos Palangoje fundavimą. Iš esmės, būtent nuo Mykolo Tiškevičiaus laikų Palanga pradėjo garsėti kaip kurortas prie Baltijos jūros.

 

Naudota literatūra ir šaltiniai:

Kontaktai

Palangos kurorto muziejus
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Įmonės kodas 303156776    

Birutės al. 34 a, LT–00135 Palanga
Tel. 8 460 30576
El. paštas kurortomuziejus@gmail.com

Administracija dirba

Pirmadieniais – ketvirtadieniais 8.00–17.00 val.
Penktadieniais 8.00–15.45 val.
Valstybinių švenčių išvakarėse dirba viena valanda trumpiau.

Duomenys kaupiami ir saugojami Juridinių asmenų registre, kodas 303156776, Steigėjas Palangos miesto savivaldybė  www.palanga.lt

Palangos kurorto muziejus
Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas seo paslaugos optimizavimas